| (KAP, KAI) Rugpjio 10 d. spdingomis gedulinmis pamaldomis Paryiaus Dievo Motinos katedroje palaidotas kardinolas Jean-Marie Lustiger. Pamaldose dalyvavo ikiliausi Pranczijos politikai ir visuomens veikjai, tarp j nutrauks atostogas prezidentas Nicolas Sarkozy. Mirusiojo pageidavimu gedulinje liturgijoje buvo pinti elementai, pabr ydik hierarcho kilm. Pamaldas per didiulius ekranus stebjo tkstaniai aiktje prie katedr susirinkusi moni. Rugpjio 5 d. po sunkios ligos mirs kardinolas Jean-Marie Lustiger vadovavo Paryiaus arkivyskupijai 1981–2005 m. ir buvo vienas ikiliausi Katalik Banyios hierarch pasauliniu mastu. Savo tarnysts metais jis rytingai darbavosi siekdamas krikioni ir yd susitaikinimo. Kardinolo pageidavimu jo eimos nariai, tarp kuri yra tiek krikioni, tiek judj, kalbjo u j gedulines maldas. Jo pusbrolis Jonas Moses Lustiger padjo ant mirusiojo karsto ems i vieno netoli Jericho esanio vienuolyno ir Jeruzals Alyv kalno. Jis kalbjo 113 psalm pirmiausia hebrajikai, paskui pranczikai. Istorikas Arno Lustiger meldsi ydika Kadi malda u mirusius.
Paryiaus arkivyskupas Andre Vingt-Trois savo homilijoje kalbjo apie ypatingas mirusiojo gyvenimo aplinkybes, atskleidusias, jog Dievui nra nieko nemanomo. Pasak jo, kardinolo Lustiger gyvenimas paaikina XX a. Europos istorij. Arkivyskupas sak, jog asmenikai painojusiems kardinol Lustiger dar spd ne tik jo proto atrumas ar platus kultrinis akiratis, taiau dar labiau jo tikjimo stipryb. Visos gausios jo veiklos sritys buvo gaivinamos trokimo perteikti t tikjim. Jis puoseljo gausius kontaktus su Pranczijos visuomene, ekonomikos ir mokslo monmis. Prancz akademijos, kuriai priklaus kardinolas, vardu 89-eri met raytojas Maurice Druon perskait eulogij. Galiausiai popieiaus legatas kardinolas Paul Poupard perskait popieiaus Benedikto XVI ini.
Aaronas Lustiger gim 1926 m. Paryiuje i Lenkijos imigravusi yd eimoje. Keturiolikmetis Aaronas Lustiger 1940 m. Didj penktadien Orleano katedroje igyveno atsivertim, o po keli mnesi prim krikt Jean-Marie vardu. Jis niekada neisiadjo ydikos kilms nei tv duoto vardo, o gyvenimo pabaigoje savo tekstus danai pasiraydavo „Jean-Marie Aaron kardinolas Lustiger“. Šeima karo metais skaudiai nukentjo. Jo motina buvo nuudyta Auvico duj kameroje, o tvas neprim savo eimos nari apsisprendimo pasikriktyti Katalik Banyioje.
Filologins studijos Sorbonoje dav bsimajam kardinolui ger intelektin pasirengim. Po kunigysts ventim jis pasiymjo naujovikais ir iradingais sielovados sprendimais. Po 15 met darbo akademinje sielovadoje tapo Paryiaus priemiesio parapijos klebonu. Jau tuomet garsjo jo sekmadieniniai pamokslai. Jis buvo kartas Vatikano II Susirinkimo liturgijos reformos alininkas, taiau drauge kritikavo tai, kaip i reforma buvo gyvendinta Pranczijoje. Kardinolas Lustiger siek, kad krikionyb grt prie savo biblini akn. Jis vadino antisemitizm antiteizmu. Kardinolas ydas geriau negu bet kas kitas galjo suvokti holokausto tragedij. Jis noriai palaik santykius su ilikusiais eimos nariais, o lankydamasis Izraelyje ne kart turjo gintis nuo tautos idavysts kaltinim. 1983 m. priimtas kardinol kolegij, jis tapo vienu artimiausi popieiaus Jono Pauliaus II bendradarbi. Jono Pauliaus II pavedimu ne kart vyko Lenkij, karo apimtus Balkanus, atkurt Lietuvos Respublik, buvusi Soviet Sjung, JAV.
Paymtinos jo kaip Paryiaus arkivyskupo iniciatyvos: seminarij ugdymo reforma, vedant propedeutinius metus, steigta pasauliei ugdymui skirta „Katedros mokykla“, arkivyskupijos radijo stotis Radio Notre-Dame, televizija KTO, gyvendinta 5 Europos didmiesi evangelizavimo misija. Kasmet Didj penktadien kardinolas Jean-Marie Lustiger pats nedavo sunk medin kryi Monmartro kalv. 1997 m. Paryiuje vykusi Pasaulio jaunimo dien skm daugiausia buvo kardinolo Lustiger nuopelnas.
„Banyios inios“ katalikai.lt
|